„Girios liturgija“ (2016)
Rytų krikščioniškoje dvasinėje tradicijoje gyvavo supratimas, kad visos gyvybės formos savo įvairovėje yra tarpusavyje susijusios ir aktyviai bei nepakartojamai dalyvauja besitęsiančioje kūryboje. Gamta buvo regima kaip judesys, apimantis gimimo davimą, apsaugą, tausojimą ir gyvenimo nykimą. Mirimas – menas, integrali gyvenimo dalis. Tad ne išlikimas, o kooperacija ir sinergija yra gyvenimo sinonimai. Toks požiūris išlaisvina iš susitelkimo į save ir gali paskatinti kovoti prieš ekonomika grįstą gyvenimo eksploataciją, įsitraukiant į socio-ekologines teisingumo praktikas.
Giria mums simbolizavo dinaminę terpę, kurioje pražysta gražiausios žmonijos svajonės, subręsta ryžtas tauriems darbams. Toje „žalioje” – jau esančioje, bet vis dar tebesikuriančioje – girioje „išauginamas” savimaršiškas polėkis, vikrumas ir jėga, reikalinga žygdarbiams… Joje atgyja drąsa gyventi (ir mirti) ir aidu kartoja iš istorijos girių glūdumos sklindantį šauksmą: „Aš nebijau nieko, nes tam esu gimusi!“ (Žana d‘Ark)
Šokio spektaklis sukurtas Sofijos Čiurlionienės poemos „Giria žalioji”, kurią autorė dedikavo M. K. Čiurlioniui, motyvais ir skiriamas S. Čiurlionienės 130-mečio pažymėjimui.
(Spektaklis kurtas, bendradarbiaujant su M. K. Čiurlionio namais, Vilniaus dailės akademija, VšĮ „Impetus musicus“ ir Alvydu Babraičiu projektui „Ramintoja. Meno sandėlis“ (skirtam „Kultūros nakčiai“), 2016 06 17 vykusiam Šv. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje Vilniuje. Specialiai šiai erdvei sukurtais šiuolaikinio meno kūriniais pirmąsyk buvo mėginama grąžinti sakralinei erdvei, sovietmečiu tapusiai sandėliu, kultūros vietos reikšmę. Projektas greta įvairių Vilniaus istorijos ir šiandienos interpretacijų, pateikė ir bažnyčios kaiminystėje gyvenusio M.K. Čiurlionio dvasinį palikimą.
S. Čiurlionienės 130-mečio pažymėjimas bažnyčioje nebuvo atsitiktinis: anuomet paverstos šv. Andrejaus cerkve šventovės bokštas buvo matomas pro M. K. Čiurlionio nuomoto kambario (Savičiaus g. 11-6), kuriame šį pora žengė pirmąjį žingsnį savo sužadėtuvių link, langą.)
Būtent dėl to „Girios liturgijoje“ skamba M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Miške” (Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras). Šiuolaikinio šokio spektakliui poemą pritaikė ir ją remiksavo garso režisierius Algirdas Veževičius.
Choreografija: Gilija Žukauskienė
Muzika: M. K. Čiurlionio „Miške“, Algirdo Veževičiaus remiksas
Scenografija: Eglė Dambrauskaitė
Kostiumai: Jurgita Parnarauskienė
Šoka: Natalija Kaminskienė, Sigita Mykolaitytė, Ieva Parnarauskaitė (Gilija Veževičiūtė), Birutė Sabatauskaitė, Daina Saulytienė, Vitalija Veževičienė, Gilija Žukauskienė
Gintauto Beržinsko nuotr.:
