„Kūniškumo sparnai“ (2009 m.) Spektaklis apie šiuolaikinių moterų socialinę kasdienybę, kultūrines normas, kurios įtvirtina ir konservuoja moterų išnaudojimą mūsų visuomenėje.

Kūnas buvo spektaklio kūrybos atspirtis. Ką reiškia gyventi moteriškame kūne mūsų visuomenėje? Kokia tai patirtis?

Tradiciškai moterys buvo labiau siejamos su kūnu, gamta, nei su „vyriška“ civilizacija. Pasitelkusios gamtos vaizdinius šokėjos pasakoja apie moterų skrydį į laisvę.

Kūnas – kiekvienos žmogiškos būtybės esybės sparnai. Nuo visuomeninio klimato, nuo vidinių ir išorinių vėjų priklausys, ar asmuo išsiskleis savo gyvybėje ir tuo pagarbins savo Kūrėją.

Šokiai iš spektaklio: „Lizdas” – šokis apie mergaičių svajones ir žaidimus, kurie vėliau tampa moterų gyvenimo „normomis“, jos asmens ir jos gyvenimo vertinimo kriterijais. „Skrydis“ – šokis apie mėginimą skristi – nugalėti traukiančias žemyn jėgas (išorines ir vidines), įgyvendinti, o galbūt palaidoti savo galimybes, savitumą, kūrybingumą. „Lelijos“ – šokis apie patriarchalinės sistemos gimimą. „Avilys“ – rūpinimosi šokis, globėjų ritualas – įtraukiantis, narkotizuojantis, visa užpildantis. „Marijų šokis“ – Kokia moteris garbinama šiais laikais? Kas šių laikų šventoji? Telpanti į spindintį aureoles rėmus ar ne? „Žemė“ – senatvės scena. „Žvelk į dvasią…“ – moterų skundas – patirtis, kuri išdrįsta perrėkti gamtos ir kultūros „surėdymus“.

Choreografija: Gilija Žukauskienė

Dailininkė: Jurgita Parnarauskienė

Fotografija: Algirdas Veževičius